smirdžiukas

smirdžiùkas sm. (2) menk. be stiklo, rūkstanti lempelė, spingsulė: Užgesyk smirdžiùką, ba tik dūmų prieis Rtn. Nors smirdžiùką uždegtum – teip patamsy nuobodu Dbk. Tegul smirdžiùkas par visą naktį dega – bet ligoniu[i] bus geriau Slm.